Orbosat johte Eanodagas nuorttas Soađegillái 1800-logus. Sin sohka orostalai Soabbat guovllus, ee. Luirojoga siste.
Makkár dilis Orbosat johttájedje ja mna surgadis dáhpáhus lei dat go partisánat bolde viesuid ja godde olbmuid Badje-Luiros čakčagease 1943?
Muitaleaddjiin Orbos-Bávlosa Bávlos, Paulus Magga lea riegádan 1906. Su eamit Gáppe-Bier Ánne, Anni Magga riegádii 1915.
Bávlos logahalla sin soga, iežas máttuid goahtesajiid ja dállosajiid: Vuohču nuorttabealde Násttážiid vuolde, Gopsusjogas (Kopsus), Oarbásis, Boŋggus, Badje-Luirros.
Eai diet buot lean boazoolbmuid báikkit, ábit ja jeakkit birra, unna dievážat dušše, ii lean herggiide jeagil.
Álggos ledje gitta Gáitemii (Kaihtimi) Sokosti vuollái áigon ássat, muitala Orbos-Bávlosa Bávlos go govvida eatnamiid gos son lea bajásšaddan.
Gáppe-Pier Ánne, Anni Magga, is. Aikio lea gullan ollu máidnasiid dološ áiggiin, nu isidis sogas go iežas sogas.
Áhkku logai ahte gal sutnje lei ahkit go ealu miel ii beassan, áddjá lei oastán gusa ja dainna galggai báhcit Burdnomohkkái.
Dát ságastallan lea báddejuvvon jagis 1985 Vuohčus, doaimmaheaddjin leaba Stuorra-Jovnna (Jovnnaš-Jon Jovnna), Jouni Labba ja Sulo Lemet Aikio.
Loahpas Orbos-Bávlosa Bávlos (Gánda-Bávlos) juoigá Boazovuomi ja Hálddi. Gaskii lea maŋŋá lasihuvvon Bonggo-Máhte Bávlosa luohti, dan juoigá Orbos-Bávlos Bávlosa vivva Biehtár-Márjjá Ánde, Antti Peltovuoma.